keruoti

keruoti: kerúoti, -úoja, -ãvo intr., tr. K; Kos48, LVI376 augti kerais; šakotis; plėstis; žr. keroti: Aviža geroj žemėj ir nuspėjus laiką keruoja tris strėlas, o daugiausia keturias MitI227. | refl.: Pušis kerúojas, kur kerkutys J. Keruoti debesys, sėkiam bulves – juo keruosis Ggr.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

kėruoti — kėruoti, uoja, ãvo intr. sunkiai, su vargu pjauti ar šiaip ką dirbti: Kėruok kėruok po ažuoganą Arm … Dictionary of the Lithuanian Language
iškeruoti — intr., tr. iškeroti: O kaip išaugo ir iškeravo: ant devynių šakelių LTR. Visų rankose puokštės iškeruotos rš. | refl.: Kad išsikerãvo medis! Lnkv. keruoti; iškeruoti … Dictionary of the Lithuanian Language
nukėruoti — intr. sunkiai nueiti kepersuojant: Kol jis nukėruõs, bus ir vakaras Kp. kėruoti; nukėruoti … Dictionary of the Lithuanian Language
pinkeruoti — piñkeruoti, uoja, avo Prk žr. pinkiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias